Eilėraštis:

Mano batai buvo trys

Du nup**dino Kazys

Vienas liko – za**bys...

Interpretacija:

Pirmoje eilutėje iš karto galime įžvelgti lyrinio subjekto didybės maniją... jo gobšumą... liguistą potraukį į religiją - gan ryškios iliuzijos į šventąją trejybę... o gal tai paprasčiausiai liguisto, sergančio encefalopatija žmogaus instinktyvus prisipažinimas - juk kam žmogui trys batai?

Antroje eilutėje pastebime, jog herojus linkęs į matematiką, be to yra gan smulkmeniškas, nes siekia
suversti kaltę kažkokiam tariamam Kaziui... Kazys labiau simbolizuotų etaloninį atpirkimo ožį, ant kurio kariamos visos tariamos nuodėmės... Bet jei atsižvelgtume į išeivių poeziją, rastume akivaizdžias asociacijas su tipiniu Kaziu - taip pat nevispročiu subjektu... Darant atitinkamas išvadas gauname, jog Kazys, greičiausiai, bus mūsų lyrinio herojaus palatos draugas...

Kadangi trečioje eilutėje suprantame, jog 2 batai iš tikrųjų dingo, suvokiame, jog bręsta konfliktas...
artėja kulminacija.... Deja, kaip būdinga visiems šio stiliaus poetams, lyrinis herojus nusprendžia gan taikiai išspręsti dilemą. Kita vertus, kam iš viso reikalingi batai palatoje minkštomis sienomis ir
grindimis...? Kaip plastiškai autorius sugeba aprašyti visą lyrinio herojaus būseną, išgyvenimus, tik vienu žodžiu – zaj**ys... vienu šitu žodžiu galutinai ir atskleidžiamas lyrinio „aš“ visiškas pamišimas...

Lyrinis laikas nežinomas ir nesvarbus... erdvė iš konteksto nenusakoma, bet galima spręsti, jog tai
Vasaros 5 tipo įstaiga... Vertybės veikiau materialinės - 3 batai... veikėjų sistema ribota, nors vis dar gali kilti abejonių, ar aplamai egzistuoja toks Kazys, juk lyrinis herojus paprasčiausiai galėjo tuos du batus susikišti į atitinkamą vietą... galutines išvadas paliekame „daryti“ pačiam skaitytojui...

Norintiems rimčiau pasiruošti, siūlome knygutę „Nup**dinti batai - mitas ar realybe“